- kuokutis
- kúokutis sm. (1) lazda su storu galu, kuoka: Insdė[jo] kuokutį (lazdą su buožagaliu) gerą pasėstėn TDrIV262(Prng). Diedas, nutvėręs kúokutį, pradėjo vilkui lupt per šonus (ps.) Prng. Kai paimsiu kuokutį, tai sėdėsi namie! Dglš.
Dictionary of the Lithuanian Language.